KONKURSAS „ITALIA AWARD“

[flagallery gid=151]

(Concorso Internacionale) Roseto degli Abruzzi
2015 06 20,21

Birželio pabaiga trečios klasės pianistui Pauliui Ripkevičiui buvo labai prasminga ir įspūdinga. Sėkmingai dalyvavęs konkursuose Lietuvoje jis gavo progą išmėginti jėgas Italijoje IX konkurse „Italia Award“ Roseto degli Abruzzi. Pianistas dalyvavo Fisarmonica Classica Studenti A kategorijoje. Paulius turėjo atlikti iki 3 min. laisvai pasirinktą programą. Tai buvo graži proga atlikti lietuvišką muziką. Paulius sugrojo V. Bagdono „Mažiukai ožiukai“. Penkių narių (Italija ir Vokietija) žiuri komisijai ir kūrinys, ir Pauliaus atlikimas patiko: gavome padovanoti natas, o Paulius pelnė I vietą (97 iš 100). Konkursas vyko labai šiltoje, atviroje itališkoms emocijoms atmosferoje. Tai leido maksimaliai susikaupti ir susitelkti ties muzika. (Juk 2 dienos be klaviatūros, o tik su stalo paviršium, mokytojos ranka, ir ritmo plojimais). Įdomu tai, kad komisijos pirmininkas stebėjo mūsų trumpą repeticiją. Jį labai domino kaip mes dirbame su tokio amžiaus pianistais. Man atrodo, komisija jau tada surado savo favoritus…Ir dar: konkurso metu, grojant kameriniam ansambliui, komisijos nariai atsargiai, bet laisvai prieidavo prie juos dominančių natų tekstų. Konkursas vyko salėje, kurios scenos stiklinė siena atvėrė vaizdą į Adrijos jūrą. Už lango keitėsi gamta, o viduje – instrumentų tembrai: fortepijonas, smuikas, saksofonas, akordeonas, fleita. Gražiai groja italai, gražiai vokiečiai, bet galim pasidžiaugti, kad lietuviai groja meistriškai.
Kelionė namo tapo edukacine pažintine kelione. Organizatoriai suteikė informacijos, aprūpino žemėlapiais, pasirūpino gidais, kad Roma, Paduva, San Marinas, Venecija, Burano ir Murano salos, Olomoucas (kelionės atradimas – nepaprastai gražus Čekijos miestas) taptų pažįstamais. Taip ir įvyko. Paskutinę kelionės dieną autobuse surengta viktorina parodė, kad vaikai jau žino daug: kokias šalis aplankė, kaip atrodo Roma, Vatikanas, koks nėrinių iš Burano grožis, stiklo iš Murano žavesys, kaip atrodo Venecijos gondolos, ar garsusis auksinis altorius, kas yra barokas, gotika, kas yra freska, kas toks yra Džotas, kur yra vaikų globėjo šv. Antano koplyčia ir dar daug daug savų atradimų (vienas jų – saulė, smėlis, šilta jūra ir nauji draugai).
Labai džiaugiuosi, kad kartu vyko ir Pauliaus mama. Kelionė nuo tapo saugesnė ir smagesnė.

Dar kartą sveikinu Paulių! Ir geros vasaros!

Kristina Beržanskienė