[flagallery gid=119]

Rudenėja, rudenėja…
Gražiai pažirę garsai muzikos dienos koncerte atvedė mus į mokytojo dieną.
Kas Tu, Mokytojau? Kas Tu, Mokytojau, šiandien? Ir kaip Tu gyveni?

Neužmirškime, kad MOKYTOJAS –visų pirma žmogus, kuriam svarbu turėti saugius ir šiltus namus, kuriuose kas nors laukia, darbą, į kurį norėtųsi eiti su džiaugsmu, nes čia ne tik uždirbami pinigai, bet yra realizuojami įvairūs sumanymai, kur žiba laukiančios mokinių akys. Ir bendradarbiai, su kuriais gali pasidalinti savo džiaugsmais ir liūdesiais, paklausti patarimo, pasiguosti.

Tai nuo Jūsų čia taip šviesu
Nuo žodžio šitaip pasakyto,
Nuo pagalvojimo balsu:
Turbūt ne dėl savęs esu –
Esu, turbūt, dėl ko nors kito. (J.Marcinkevičius)

Patirti džiaugsmą klausantis muzikos garsų, šiurenančių tarp rudeninių obuolių ir lapų, padėjo RICHARDAS BANYS. Jis gimė ir užaugo Šiauliuose. Čia baigė konservatoriją, kur mokėsi klasikinį fortepijoną ir kompozicijos. Džiazo muzika susidomėjo  tik nuo 13 metų. Įstojo ir sėkmingai baigė Vilniaus kolegijoje džiazinį fortepijoną. Šiuo metu tęsia studijas LMTA džiazo katedroje magistratūroje, daug koncertuoja. Koncerto pabaigoje prie jo prisijungė  Vilniaus kolegijos studentė, mūsų mylima JUSTĖ KAZAKEVIČIŪTĖ, šį kartą ne dainavusi, o grojusi fleita ir fortepijonu.

Manau, kad dar ne kartą išgirsime šiuos jaunus žmones  muzikuojančius. Sėkmės Jiems.

Rudenėja, rudenėja, rudenėja…